Feel free to ask me for my hot takes. I insist.
Alien Abduction
Automobilio ratlankis, šviesos, stiklas, viela
Viskas prasidėjo nuo tyrimo apie lengvus, masiškai gaminamus dekoratyvinius objektus, kurių paviršiai sukurti sąveikai su šviesa, linkstančius į dvidimensiją, ir kurie patiria trumpą, intensyvų sąveikos momentą prieš tapdami atliekomis miesto peizaže.
Tai, kas labiausiai įstrigo atmintyje, buvo automobilio ratlankis – dėl smurtinio dviejų automobilių susidūrimo įvaizdžio, bet ir dėl mūsų žvaigždės formos. Bendraudama su objektu, iš naujo atradau jo tūkstančius galimų formų – tiek architektūrinių, primenančių ateivių struktūras, tiek kaip kosmoso gyventojo – su akimis ir rankomis.
Iš to kilo noras suteikti jam vidinius organus – švytinčius, kaip žvaigždės, tarp kurių jis gimė. Ir pažadas, kad kažkada sugrįš namo.
– Egle
Plyta, akrilas, cementas, keramika
Kas dar liko? Cementas. Ir plyta. Tarsi senas mobilusis telefonas: sunkus, gremėzdiškas, bet skirtas kalbėti. Kažkas, kuo perduodama žinia. Eglė iš pasakos dar nebuvo pasakiusi visko. Buvo likęs vienas kitas sakinys, vienas prisilietimas prie to, ko nebebus. Ji daugiau nebepamatys Žilvino. Ir todėl rašo jam paskutinį laišką. Neskaitomą. Bet jis vis tiek žino, ką ji nori pasakyti. Nes jie jau pasakė viską vienas kitam. Ir išsiskyrė ne su „sudie“, o su „iki“.
Kretos senis arba Ornithogonija
Smalta, marmuras, klaviatūra, PureData, 16 garso takelių
Kretos senis atkartoja istoriją, kurią mini Dantė „Dieviškojoje komedijoje“, o ši savo ruožtu remiasi bibliniu pasakojimu. Nabuchodonosoras sapnuoja statulą su auksine galva, sidabrine krūtine, toliau – bronzinėmis šlaunimis, geležinėmis blauzdomis ir molinėmis pėdomis, ant kurių laikosi visas jos svoris. Visa tai simbolizuoja civilizacijos epochas. Aukso amžius, dabartis, laikų pabaiga.Auksinė aureolė, saulė mozaikoje, atstovauja mūsų praeitį. Mėnulis, ant kurio ilsisi kolibris, – dabartį, linkstančią į tamsą. Galiausiai žvaigždės – tai ateitis. Tiksliau – žmonijos ateitis, kai tapsime paukščiais ir pakilsime į kosmosą.
Iš čia ir Ornithogonija – Bojaus, graikų rašytojo iš III a., kūrinys, tapęs įkvėpimu Ovidijaus „Metamorfozėms“. Bojus, kiek žinoma, rašė apie žmones, virstančius paukščiais. Ir kaip kolibris, paimtas iš Martino Johnsono Heade’o paveikslo „Hummingbird and Passionflowers“, pakilsime ir paliksime šią žemę visiems laikams – galbūt todėl, kad išseks jos ištekliai, o gal tiesiog todėl, kad po penkių milijardų metų sprogs saulė, ar kažkas panašaus.
Garso takeliai taip pat susiję su šiuo virsmu: nuo kasdienio gyvenimo įrašų – Romos gatvės, turgaus prekeivių šūksniai – iki dirbtinių žybsnių ir robotinių melodijų. Tarp jų – širdies plakimas ir sparnų šnarėjimas: virsmo akimirka.
Kernavės kapinių vartai
Scagliola, pigmentas, želatina
Kas liko iš Kernavės kapinių kūrinio?
Vitražai buvo sunaikinti (o gal ir ne 😉), jų nebegalima laikyti kūrinio dalimi. Liko tik įėjimas – pro jį galima patekti į amžino poilsio vietą. Kūrinys buvo eksponuotas taip, kad pro langą atsivertų naktinis dangus.
Bet! Žinojau, kad kūrinys bus matomas dieną. Tai – asmeninis sprendimas nedėlioti jo kitaip ir nekelti čia naktinio efekto nuotraukų, nes, kaip ir gyvenime, niekas nėra garantuota. Tobulas momentas gali įvykti būtent tada, kai mūsų ten nėra. Arba kai mūsų jau nebėra.
Žinoma, galima viską atšaukti, susitelkti tik į vieną dalyką ir atsisakyti viso likusio. Tai – kiekvieno iš mūsų asmeninis pasirinkimas.
Čiurlionio žvaigždė
Keramika, klijai
Mozaikos technikai trencadis pasirinkau inspiraciją iš Čiurlionio, ypač iš jo kūrinio Pasaulio sutvėrimas XII iš 13 paveikslų ciklo ir ciklo Žiema. Mano tikslas visada buvo susieti žvaigždes su kažkuo, kas galėtų reikšti mirtį, suirimą arba kažkokį virsmą.
Pasirinkau sukurti augalą, kuris tampa žvaigžde – tarsi mūsų pačių virsmo po mirties metafora. Augalą, maitinamą mūsų kūnų irimo procesu, kuris tampa kažkuo gražiu. Mažas paminklas prarastam gyvenimui.
Tavo akys
Mozaika ant sgrafito
Pagal haiku „Vakaro praeiviai / Susisupę į kailius / Neužčiuopsi širdies“, autorius – Arūnas Marčiauskas.Galvodama apie kailius, sąmoningai susitelkiau į naktinius ar prieblandoje pasirodančius gyvūnus – daugiausia smulkius plėšrūnus, kurie išlenda saulei nusileidus. Tačiau širdies – nebėra. Kažkas baisaus jau įvyko. Ir tos širdies daugiau nebeįmanoma užčiuopti.Turiu keletą mirusių gyvūnų nuotraukų – daugiausia tai aukos, žuvusios po automobilių ratais arba nuo kačių. Vienoje jų, paukštelio akyje, įkomponavau pelės kūną – jau beveik neatpažįstamą, pervažiuotą. Fone – atspindėti Dvyniai bokštai. Blyškiai oranžiniai mėlyname dangaus fone. Spalvos panašaus intensyvumo, todėl padarius nuotrauką nespalvotą, bokštai tiesiog išnyksta fone. Kartu su gyvybėmis. Su tomis širdimis, kurių niekas daugiau nebeužčiuops.
Apsinuodijimo Apytaka
Stiklas
Sukurk savo žvaigždę
Stiklas, stalas, kepta stiklinė medaus tara, žvaigždės iš šaldytuvo lentynos stiklo
Norint įvertinti, kiek skirtingų penkiakampių žvaigždžių kompozicijų galima sukurti iš 15 unikalių trikampių elementų, taikoma kombinatorikos formulė, apskaičiuojanti k-elementų rinkinių skaičių iš n-elementų aibės, neatsižvelgiant į jų išdėstymo tvarką:
C(n, k) = n! / (k! × (n – k)!)
Šiuo atveju:
n = 15 (bendras turimų elementų skaičius),
k = 5 (elementų skaičius vienai žvaigždės struktūrai).
Supaprastinus:
C(15, 5) = (15 × 14 × 13 × 12 × 11) / (5 × 4 × 3 × 2 × 1) = 3003
Tai reiškia, kad egzistuoja 3003 skirtingos penkių elementų kombinacijos, iš kurių galima sudaryti žvaigždės formos struktūras, jei nenumatoma griežta orientacijos ar vidinės hierarchijos sistema. Tai apibrėžia tik pradinį diskretų galimybių rinkinį, neįtraukiant rotacinių ar simetrinių variacijų.
Dalia Tvardauskaite 